KET mums sako, kad mintys ir interpretacijos lemia mūsų rekacijas į įvykius. O kas lemia mintis?

DABARTIS

Visų pirma, mūsų reakcijas į situacijas lemia mūsų dabartinė fizinė bei psichologinė būsena. Jeigu mūsų fizinė ir psichologinė būsena pakankamai gera, pvz., esame pakanakamai išsimiegoję, pailsėję, jaučiamės ramūs, pakankamai saugūs, geranoriškai nusteikę, tikėtina, jog į gyvenimo situacijas ar iššūkius reaguosime racionaliau, ramiau, matydami įvairius situacijos aspektus, viltingai ieškosime sprendimo būdų. Jeigu esame nepakankamai išsimiegoję, pavargę, įsitempę, irzlūs, tikėtina, jog ir gyvenimo situacijos, iššūkiai mums kels stipresnes emocijas, būsime linkę daugiau kitus ar save kritikuoti, greičiau prarasti savitvardą, daryti neigiamas išvadas, mažiau įžvelgsime teigiamų aspektų, turėsime mažiau resursų spręsti situaciją mums palankiu būdu.

Mūsų mintis ir reakcijas į situacijas lemia ir mūsų gyvenimo taisyklės, įsitikinimai, kurie stipriausiai formuojasi per pirmuosius kelerius gyvenimo metus.

PRAEITIS

Mūsų reakcijas į situacijas taip pat lemia mūsų ankstesnė gyvenimiška patirtis. Jeigu savo ankstesniame gyvenime patyrėme nesėkmių ir nusivylimų mums svarbioje gyvenimo sferoje (karjera, santykių kūrimas, palaikymas, tikslų siekimas ir kt.), tikėtina, kad tai paveiks mūsų tolesnius pasirinkimus, turėsime mažiau vilties, daugiau vengsime, būsime mažiau ryžtingi. Ir atvirškčiai - neseniai patyrę sėkmę turėsime daugiau vilties, jėgų ir entuziazmo dėti pastangas ir siekti norimų rezultatų.

ĮGIMTA, PAVELDĖTA biologija bei temperamentas

Kiekvienas žmogus prigimtinai turi didesnį ar mažesnį polinkį reaguoti ir veikti pasaulyje tam tikru būdu. Vieni žmonės biologiškai linkę stipriau išgyventi neigiamas emocijas, patirti daugiau liūdesio, depresiškumo, nerimo, kiti linkę stipriau išgyventi teigiamas emocijas - džiaugsmą, smalsumą, entuziazmą, atsipalaidavimą. Vieni yra “vėsesni”, ramesnio būdo, kiti yra labiau reaktyvūs, greičiau “užsiliepsnojantys”, susierzinantys. Taip pat visi gimstame su tam tikru nervų sistemos jautrumu. Ar žinojote, jog apie 15-20 proc. pasaulio populiacijos turi itin jautrią nervų sistemą? Tai reiškia, kad du žmonės su skirtingu nervų sistemos jautrumu į tą pačią situaciją, labai tikėtina, reaguos skirtingai.

VAIKYSTĖ

Mūsų mintis ir reakcijas į situacijas lemia ir mūsų gyvenimo taisyklės, įsitikinimai, kurie stipriausiai formuojasi per pirmuosius kelerius gyvenimo metus. Kaip dabar esame linkę galvoti apie save, kaip matome kitus žmones ir pasaulį, priklauso nuo to, kiek fiziškai ir emociškai saugioje aplinkoje augome, kaip mus auklėjo ir kaip su mumis elgėsi mūsų tėvai, globėjai ar kiti mumis besirūpinantys asmenys, kiek jie buvo emociškai jautrūs mūsų fiziniams bei emociniams poreikiams, kiek ankstyvame amžiuje patyrėme besąlyginio priėmimo, meilės, rūpesčio ir globos, kiek patyrėme padrąsinimo bandyti, tyrinėti, veikti savarankiškai. Sąrašą galima būtų tęsti ir pildyti, tačiau trumpiau tariant, mūsų artimiausios aplinkos (tėvų, globėjų, giminių, mokytojų) elgesys su mumis, savimi ir kitais žmonėmis suformuoja mūsų įsitikinimus.

• APIE SAVE.
• Kiek esu mylimas, priimamas? Kiek manau, jog esu galintis tvarkytis su gyvenimo iššūkiais?
• APIE KITUS ŽMONES.
• Kiek kiti žmonės man atrodo geranoriški, patikimi, saugūs?
• APIE PASAULĮ
• Kiek pasaulis man atrodo saugus gyventi ir tenkinit savo poreikius?

Kognityvinė elgesio terapija moko mus stebėti tai, ką mąstome, ugdo kritiškumą savo mintims, jog ne visos mintys, kurios ateina į galvą yra tiesa, ne visos jos atspindi realybę ir dabarties situaciją. Kognityvinė ir elgesio terapija moko mus pažiūrėti į savo mąstymo procesą tarsi iš šono, padeda ugdyti sąmoningą ir smalsią stebinčiąją dalį mumyse, kuri kaip patyręs laivo kapitonas padeda prisišvartuoti reikiamame krante.